- strevėti
- strevė́ti, strẽvi, -ė́jo, strėvė́ti, strė̃vi, -ė́jo žr. sravėti: 1. Trgn. 2. Per tėvulio didį dvarą strevi upė teka. Tekėdama, strevėdama žaliu vynu kvepia TDrIV45(Vlk). \ strevėti; nustrevėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
strevėti
Look at other dictionaries:
nustrevėti — nustrevėti, nùstrevi, ėjo žr. nusravėti: 1. Kad kraują būt kas ažužadėjęs, gal ir nebūtų miręs – nustrėvėjo nustrėvėjo Trgn. 2. Ar man streviai nustrevėti, ar maurelių palūkėti? TDrIV110(Vlk). strevėti; nustrevėti … Dictionary of the Lithuanian Language
